Lėtinis skausmas, Leonard Cohen ir Japonija.

1453827942578274Atsibudau penktadienį ryte ir pirma, ką sužinojau – mirė vienas mano mėgstamiausių poetų (taip, būtent poetų) Leonardas Cohenas.

Kaip visi šiuolaikiniai, nuo socialinių tinklų priklausomi žmonės, puoliau ieškoti Coheno dainos, kurią “papostinčiau”, kad išreikščiau savo liūdesį. Dažnai pasinaudoju savo Facebook paskyra tam, kad nelaikyčiau savyje emocijų, dainų žodžių ir panašiai, kad galėčiau visą tai išreikšti. O Instagramą aplamai būtent tam tikslui ir turiu.

Bet aš ne apie tai.

Prisiminiau vieną mėgstamiausių dainų “Anthem”:

Ring the bell that still can ring

Forget your perfect offering

There is a crack in everything

That’s how the light gets in.

Kam apie tai rašau? Šie žodžiai priminė man pradėtą ir nebaigtą straipsnį apie skausmą. Skaityti toliau

Sloga “paprastai”.

1402226227247413Pasiilgau Jūsų. Visai neturėjau laiko pasidalinti savo žiniomis ir patirtimi. Pradėjau rašyti apie lėtinį ir ūmų skausmą, tačiau nespėjau pabaigti. Greitu metu galite laukti straipsnio šia tema.

Bet dabar negaliu atsidžiaugti naujais potyriais dirbant tą patį darbą, kaip ir anksčiau – šeimos gydytojo valstybinėje įstaigoje bei osteopato, grįžus iš naujo endobiogeninės medicinos seminaro.

Turiu prisipažinti, kartais gailiuosi, kad “prasidėjau” su ta holistine medicina. Viskas būtų daug paprasčiau.

Tačiau pasisuko kitaip.

Pradžioje atradau osteopatiją, kur nepaaiškinamos problemos surado struktūrinį komponentą – randi judesio barjerą, jį panaikini.

Vėliau atsirado endobiogeninis metodas, kur nepaaiškinamos problemos surado funkcinį komponentą – randi, kodėl sutriko funkcija, pakoreguoji.

Šeimos gydytojo darbe dažniausiai susiduriu su lėtinėmis problemomis. O lėtinės problemos todėl ir yra vadinamos lėtinės – dažnai belieka tik gūžčioti pečiais. Pateiksiu pavyzdį.

Labai aktualu dabar – sloga. Skaityti toliau

Ką aš pamiršau.

FB_IMG_1472573934442Kai vieno interviu metu Rolling Stones narius paklausė, kaip jiems pavyko taip ilgai likti kartu, jie atsakė “Mes tiesiog mėgaudavomės tuo, ką darėme”.


Iš vienos pusės mėgautis tuo, ką darome yra reta prabanga. Bet geriau pagalvojus – tai pasirinkimas. Taip pat daug lengviau mėgautis, kai ką tik esi po atostogų, nei kai atostogų dar tik lauki.


Atostogoms dar tik beprasidedant pradėjau skųstis vyrui, kad pirmą darbo savaitę turbūt prisiėmiau per daug ir po pirmos savaitės jau pamiršiu, kad aplamai turėjau atostogas. Jis davė man paprastą patarimą – negalvok apie viską, kaip apie darbą.

Iš tikrųjų, šiuolaikinis pasaulis yra “life in the fast lane”. Mes turime daryti, daryti. Taigi ir pati pakliuvau ant šio kablio. Sakau, kad turiu tris darbus – polikliniką, privačią praktiką ir šį puslapį. Tada pradėjau juokauti, kad mano ketvirtas darbas yra sporto salėje, juk einu ten keturis kartus per savaitę.


Kas įvyko toliau?  Skaityti toliau

Rugpjūčio iššūkis.

Kas nori sudalyvauti iššūkyje?
Žinote, kaip medžiai keičia lapus rudenį? O kaip pavasarį žydi vyšnios? Kaip braškės sunoksta vasarą?
Gamta žino, kada yra laikas žydėti ir mesti lapus.
Naujametinė tradicija – duoti pažadą kitiems metams ir laikytis jo kas benutiktų. Jau trejus metus iš eilės duodu sau tą patį pažadą – neduoti sau pažado. Todėl, kad noriu būti atvira dalykams, kurie laukia manęs, kurie galbūt neatitiks mano planų, mano vizijos, nes niekada negali žinoti, kur kelias pasisuks.

10355013_10153587573824182_7231076558758370126_n

Akimirka iš kelionės į Palermo.

Kasmet rugpjūtį išeinu atostogų ir iš visų jėgų bandau ilsėtis. Sunkiausias dalykas pasaulyje yra sustoti. Gamta žino, kada sustoti, užmigti ir duoti laikui daryti savo. Nes kaip besistengtų braškės sunokti sausį, joms tai nepavyks. Skaityti toliau

Penkios priežastys, kodėl Jums skauda nugarą, kitaip.

7c0f6f5c0f62243d391ab71800fbc30aDeja nepažistu žmogaus, kurį aplenktų nugaros skausmai. Paprasta schema. Dažniausiai atliekamas skaudančios srities rentgenas, ten randama osteochondrozei būdingų pakitimų ir paskiriama nesteroidinių priešuždegiminių preparatų (NVPU) ir reabilitacija (kas yra labai gerai). Jei skausmas išlieka, paskiriama apsilankyti pas neurologą, kuris padaro KT arba MRT. Tyrimuose randama arba nerandama išvaržų. Tada pridedama raumenis atpalaiduojančių vaistų arba pregabalino arba gabapentino ir pakeičiamas NVPU. Ir taip toliau.

Tikrai rašiau apie nugaros skausmą. Šiandien nesakysiu, kad nugarą skauda dėl judėjimo stokos, netaisyklingos laikysenos prie kompiuterio. Šiandien penkios nugaros skausmo priežastys, trys trumpai ir apie dvi kiek daugiau. Skaityti toliau

Koks Jūsų amžius?

MISFITS20051362594012Nuotraukoje 70 metų treneris ir jo beveik 100 metų amžiaus klientas.

Kada mes pradedame senti? Medicinoje įvardijamas laikotarpis yra nuo 30 metų amžiaus. Pagal ką tai sprendžiama? Nuo 30 metu kauluose įvyksta pakitimai, kuomet pradeda vyrauti kaulą ardančių ląstelių (osteoklastų) aktyvumas. O kaulą statančių ląstelių (osteoblastų) aktyvumas mažėja. Kitų audinių senėjimo amžius dar nenustatytas.

Tačiau yra daug tyrimų su raumenimis. O ypač apie raumenų išsaugojimą bėgant laikui, kad sustabdyti senėjimo procesus ir su amžiumi susijusias ligas.

Vis šneku ir šneku, kad kiekvienas žmogus turi sportuoti, judėti, kad galėtų džiaugtis gyvenimu be ligų ir skausmo. Štai kaip senėjimas vyksta. Skaityti toliau

Endobiogeninis požiūris į nervų sistemą.

Po paskutinio endobiogeninės medicinos seminaro pralėkė jau visa savaitė. Neišsimiegojimas ir emocijų perteklius davė savo vaisius – savaitgalį negalėjau net piršto pajudinti. Bet noras skaityti praeitą medžiagą nugalėjo, po ko naktimis sapnavau endobiogeninius indeksus. Pamoka? Reikia mokėti pilnai atsijungti.

FB_IMG_1467273804403

Tačiau koks bebūtų nuovargis nesitiki, kad šis seminaras jau praeityje ir kitas tik po trijų mėnesių. Prieš pirmą seminarą negalėjau net įsivaizduoti, kokia kelionė laukia, kad turėsiu galimybę prisidėti prie kažko labai svarbaus, naujo ir neįtikėtino. Nežinojau, kad sutiksiu tiek daug nuostabių žmonių ir gausiu tiek paramos ir palaikymo. Taip pat nesitikėjau, kad gausiu tiek daug atsakymų į klausimus, į kuriuos anksčiau atsakymų neįsivaizdavau.

Ką galiu padaryti dėl paciento, kuris po osteopatijos kurso atkrenta?

Kodėl kai kurių pacientų visada sumažėjęs/padidėjęs leukocitų skaičius?

Ką pasiūlyti pacientui, kad paspartinti osteopatijos efektą esant funkciniam pilvo skausmui, migrenai, pilvo putimui mažiukui?

Ir dar daugiau klausimų, kurių net negaliu prisiminti, nes jie virto atsakymais.

O paskutinio seminaro metu buvo nagrinėjama labai svarbi problema, kuri paliečia apie 70-80% žmonių gyvenimo eigoje. Sėdėjau ir mintyse vardijau pacientus.  Skaityti toliau

Neišsprendžiamos problemos?

Dienos yra ilgos, bet metai trumpi. Laikas lekia. Ir jau šį savaitgalį laukia ketvirtas endobiogeninės medicinos seminaras.

Esu iki ausų darbuose. Ir šiuo metu poreikis mokytis, ruoštis seminarui ir konsultacijoms yra didesnis už poreikį rašyti. Taigi, neturiu laiko ilgiems straipsniams. Bet trumpam įrašui laiko stengiuosi rasti.

Mes turime suprasti, kad genai ir smegenys nėra mūsų pagrindinis vedlys. Radau labai gerą pasakymą – DNR mlekulė yra nuobodžiausia molekulė mūsų kūne. Ji nedaro nieko, išskyrus genetinės informacijos saugojimą. Mes nepaveldime ligų. Paveldėti galima tik polinkį (nebent kai kurias labai rimtas genetines ligas su DNR mutacijomis ir chromosomų sutrikimais). Ligas mes „užsitarnaujame“. DNR neformuoja mūsų kūno, mes formuojame savo kūną, arba tiksliau save.

Kaip jau ne kartą sakiau – smegenys yra mūsų tarnas. Smegenys nėra mūsų sąmoningumas, tai tik talpykla.

Štai nuoroda į puikų straipsnį, kuris remiasi nuostabaus gydytojo profesoriaus Jaap van der Wal darbais, kuris mane pastumėjo šandien vis dėl to sėstis prie klaviatūros.

Čia pacituosiu savo meilę – Alan’ą Watts’ą:

Koks yra santykis tarp kūno ir psichikos? Problemos, kuriuos lieka atkakliai neišsprendžiamos turi būti vertinamos kaip neteisingai užduoti klausimai, kaip klausimas apie priežastį ir padarinį. Išdalinkite visumą į dvi dalis, pamirškite, kad tai padarėte ir sukite galvą amžiais, kaip šie du dalykai susiję“.

Dualism.jpg

Mažas džiaugsmas.

Visai pamiršau, bet pasirodo vakar buvo mano blog’o gimtadienis. Mums metai! Nors facebook puslapis atsirado dar 2013 metais, man buvo labai svarbu turėti tikrą blog’ą. Manau po metų laiko galiu atvirai vadinti save blogere.

Labai ačiū, kad esate kartu. Man tai yra be galo svarbu. Negaliu atsidžiaugti, kad yra jau beveik du tūkstančiai sau neabejingų žmonių.

Todėl nedidelis “disclaimer”, atvirai ir su didele meile Jums.

FB_IMG_1465202962387

Mano puslapis gimė be abejo reklamos tikslais. Tačiau laikui einant svarbiau tapo supažindinti žmones su savo kūnu, priversti susimąstyti apie save, savo sveikatą ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.

Informuotas = ginkluotas.

Esu gydytoja, esu specialistas ir gerbiu savo skaitytojus, taigi negaliu rašyti nesiremdama patikima informacija ir nusileisti iki populiariosios spaudos stiliaus rašant apie tokį svarbų dalyką kaip sveikata. Todėl mano straipsnius kartais gali būti sunku skaityti.

Nerašau nevieno sakinio, kol nebūnu šimtų procentų tikra savo žodžiuose. Rašau tik tai kuo tikiu pati ir ką darau pati.

Kai paauglystėje man reikėjo likti vienai ir man būdavo baisu, mama man sakydavo –

Visur yra žmonės.

Ir tai yra labai svarbi frazė. Bent jau mano gyvenime. Nes tuo sakiniu man buvo sakoma, kad tau visada padės, nesi viena, nėra ko bijoti. Todėl rašau žmonėms ir pastoviai mokausi, kad surasčiau daugiau būdų padėti.

Taigi, su maža švente mane!

choices-quote

Ir gimtadieninis palinkėjimas nuo Nelsono Mandelos.

Pradėkime šokti.

13177513_10154197337294182_5059319596930192519_nKoks baisiausias dalykas gali atsitikti Jūsų gyvenime?

Naktimis sapnuoju košmarus. Apie tą patį. Darbo dienos pradžia, o prie mano kabineto jau sėdi krūva neužsirašusių pacientų su ligos istorijomis rankuose. Ir mano ramios dienos planai sugriūna.

Mes klaikai bijome, kad kas nors įvyks ne taip kaip mes planavome, kad mūs išstums iš komforto zonos.

Paklausiau draugės, kas baisiausio gali atsitikti per jos vestuves. Atsakymas buvo – kas nors sušuks “Gorko”. Viena vertus, taip, tai turi būti tavo gražiausia diena, bet kita vertus, kas čia baisaus ir nepataisomo?

Man atrodo, baisiausias dalykas yra frazė “turi būti”.

Turi būti taip, o jei ne taip sugadinta nuotaika, diena, o gal net gyvenimas. Nes turėjo būti taip, o įvyko kaip įvyko.

Turiu pabaigti straipsnį iki kietvirtadienio, nes kitaip… O kas įvyks?

Mes bijome pokyčių.

Nėrimas. Štai problema su kuria susiduriu kasdienėje praktikoje dažniau nei su sloga, dažniau nei su aukštu kraujospūdžiu ar vėžiu. Štai su kuo susiduriu ir asmeniniame gyvenime.

Trys ketvirčiai pasaulio žmonių patiria stresą 2 svaičių laikotarpių. Skaityti toliau